paklausingas

paklausìngas, -a adj. (1) 1. kuris paklauso, paklusnus: Paklausìngas žmogus Drsk. Paklausìngas y[ra] muno vaikas, klauso mamos Žd. Buvo jie garsingi ir teisingi, ir paklausingi rš. 2. malonus klausyti: Ano paklausingas balsas Lk.